Ar teisingai mąstė Einšteinas? O gal tiesiog nesuvokė naujų technologijų naudos?

Naujovės skverbiasi ir į migracijos poskyrius?

15min.lt

Kas šis svetys? Ogi biometrinių duomenų registravimo įranga.

Tikriausiai peržvelgdami spaudą ir interneto portalus pastebėjote, jog šiais metais gana nemažai Lietuvos gyventojų daliai reikia pasikeisti asmens dokumentus, kadangi jų galiojimo laikas baigiasi. Tiesa, reikėtų pabrėžti, jog tai daugiau liečia vyresnio amžiaus žmones, kurie sovietų sąjungos pasus pakeitė į Lietuvos respublikos. Taip pat lygiai prieš dešimtmetį buvo išduotos ir pirmosios asmens tapatybės kortelės, kurios, kaip žinote, galioja nuo 2 iki 10 metų. Taigi ir mums, jaunesniajai kartai, visgi derėtų pasitikrinti savo asmens dokumentų galiojimą, nes ką gali žinoti gal kitą dieną sulauksi puikaus pasiūlymo apsilankyti svetur.

 

Kažkas naujo?

Nuėję į pasų poskyrį greičiausiai nustebsite, nes patalpoje išvysite nežinia kam skirtą,

Dokumentai.lt

pakankamai gremėzdišką įrangą. Vieni iš jūsų būsite maloniai nustebinti, na, o kiti, nuo technologijų besistengiantys atsiriboti, galbūt sunerimsite ar net susinervinsite. Tai - jau nuo 2009 metų birželio 29 dienos Lietuvoje bei kitose Europos sąjungos šalyse imta naudoti biometrinių duomenų registravimo įranga. Jos pagalba žmogus yra nufotografuojamas , nuskaitomi jo dešinės ir kairės rankų smilių atspaudai , fiksuojamas jo elektroninis parašas. Skamba kiek kebliai? Nesijaudinkite, migracijos tarnybos darbuotojai jums viską nuosekliai paaiškins, o jei kas nors iš pirmo karto nepavyks, leis pakartoti tiek kartų, kiek jų prireiks. Taigi greičiausiai supratote, jog nebereikia atsinešti nuotraukų, taip sutaupote savo brangų laiką ir pinigus, kuriuos būtumėte išleidę fotoateljė. Be to, klientui palikta pasirinkimo laisvė, jeigu jis pageidauja, veido atvaizdas gali būti nuskaitytas ir nuo jo atsineštos nuotraukos. Kitas privalumas – nebereikia pildyti ilgos asmens dokumento išdavimo prašymo formos (vien pavadinimas koks ilgas). Kompiuteris viską užpildo automatiškai, todėl pačiam belieka tik pasirašyti. Skamba geriau negu gerai, tačiau tai yra tiesa.

 

Kam to reikia?

Sparčiai vystantis technologijoms, padaugėjo ir asmens dokumentų klastojimo atvejų. Ne be reikalo liaudies išmintis yra pasakiusi: „Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių“. Būtent dėl to buvo pradėta nuskaityti pirštų atspaudus – biometrinius duomenis. Taip siekiama apsisaugoti ne tik nuo klastojimo, tačiau ir nuo pasinaudojimo svetimu asmens dokumentu. Kita vertus, tik laiko klausimas, kada ši apsauga bus įveikta.

 

                                                      Ką daryti negalią turintiems žmonėms?

polisauga.lt

Nesijaudinkite, be dokumentų jie nelieka. Naujausias technologijas kuriantys mokslininkai spėjo pagalvoti ir apie senyvus bei fizinę negalią turinčius piliečius. Būtent šiuo atveju naudojama mobili biometrinių duomenų registravimo įranga. Iš šalies ji atrodo, kaip paprastas kelioninis lagaminas, tačiau viduje jis talpina visą reikalingą įrangą duomenims nuskaityti. Klausiate, o kaip nuotraukos fonas, juk jis turi būti baltas? Policijos komisariato Migracijos grupės pareigūnams teko įsigyti baltą lakštą, kuris fotografuojant būna laikomas už žmogaus nugaros. Deja, tačiau bent jau kol kas šios įrangos Lietuvoje labai trūksta. Susidaro eilės, todėl norintys ja pasinaudoti būtinai turi užsiregistruoti kreipiantis į savivaldybės migracijos tarnybą.

 

Pozitronų emisijos tomografas – moderniausias radiologinės diagnostikos įrenginys Lietuvoje

(I. Mickevičiūtės nuotr.)

Šis tomografas vos pieš pusę metų įrengtas Lietuvoje, kad padėtų kovoti su onkologinėmis, širdies ir kraujotakos sistemos, neurologinėmis bei kitomis ligomis, sudedant kartu tikslų anatominį vaizdą ir organų funkcinę būklę, pateikdamas tai trimačiu vaizdu.  

Pozitronų emisijos tomografas (PET) leidžia įvertinti vidaus organuose vykstančius pakitimus. Šie pakitimai yra funkciniai, nes galima įvertinti kurio nors organo ar srities funkcijos kitimą. Pokytis atsiranda, nes yra fiksuojamas radioaktyvios medžiagos susikaupimas žmogaus organizme. Pastaroji medžiaga yra tikslingai suleidžiama pacientui tyrimo metu. Šios medžiagos, sujungtos su gliukoze, susikaupimas atitinkame organe parodo, kad ten suaktyvėjusi gliukozės apykaita.

Naviko vietoje yra didesnis ląstelių aktyvumas, todėl vystantis navikiniams procesams gliukozės apykaita spartėja. Todėl PET daugiausiai yra naudojamas navikiniams procesams tirti. Jis padeda įvertinti, kaip progresuoja navikas ar nėra metastazių. Šis tomografas padeda pasirinkti geriausią gydymo būdą. Taip pat palengvina apsisprendimą, kokios apimties operaciją reikia atlikti, norint pašalinti naviką.

(I. Mickevičiūtės nuotr.)

Aparatas savo išvaizda panašus į kompiuterinį tomografą (KT) ar magnetinį rezonansą (MR), nors visiškai skiriasi jų veikimo principas. PET leidžia išanalizuoti kūno funkcijas. Tai padeda gydytojui nustatyti biocheminius pakitimus, kurie sukelia tam tikras ligas, pradinių stadijų nematomas KT ar MR metu. Šiuolaikiniai PET yra integruoti su KT ir leidžia labai tiksliai lokalizuoti židinį.

Jungtinė PET ir KT technologija yra labai efektyvi ieškant nežinomo naviko. Be to ji leidžia įvertinti metabolizmo pokyčius ir tiksliai nustatyti kurioje anatominėje struktūroje jie vyksta. Ši jungtinė technologija naudojama ir tuomet, kai nėra žinomas pirminis navikas. PET yra naujausias radiologinės diagnostikos metodas. Todėl ši branduolinės medicinos srities diagnostinė aparatūra laikoma naujiena pasaulyje. 

Šis tyrimas atliekamas ne tik norint diagnozuoti naviko lokalizaciją ar jo recidyvą, bet ir parinkti tikslinės biopsijos vietą. Taip pat nustatyti ligos stadiją, parinkti efektyviausius gydymo metodus. Patikrinti kraujotaką, laiku nustatyti širdies ligas, diagnozuoti bei gydyti neurologinius susirgimus ir įvertinti tam tikrų organų funkciją.

www.med-ed.virginia.edu

PET tyrimu pagreitėjusią gliukozės apykaitą ir dėl to pakitusią atitinkamo organo funkciją galima pastebėti daug greičiau, nei kitais tyrimo metodais. Radioaktyvi medžiaga (radionuklidas 18 - fluordeoksigliukozė) sujungta su gliukoze suleidžiama į veną. Šis preparatas dalyvauja gliukozės apykaitoje. Radionuklidai atpalaiduoja pozitronus, kurie skleidžia signalus. Gama kamera aptinka radionuklidų skleidžiančius signalus, kai jie juda kraujagyslėmis ir kaupiasi organuose. Taigi skenuojant aparatas fiksuoja žmoguje esantį radioaktyvumą ir taip parodo, kaip organizme kinta gliukozės apykaita ir kur ji kaupiasi.

PET tyrimo procedūra yra pakankamai sudėtinga. Dėl paciento paruošimo ir procedūrinių darbų branduolinės medicinos skyriuje reikia praleisti apie 3 val. Tiesa, pats PET skenavimas užtrunka apie 30 min (kaip ir įprastinės KT ar MR tomografijos procedūra). Daug laiko užima pasiruošimas radioaktyvios medžiagos suleidimui ir laukimas, kol ji suveiks.

Tačiau ne tik laiko sąnaudos apsunkina šią procedūrą. Jai reikalingas ilgas personalo mokymas, bei logistika. Radionuklidai, reikalingi tyrimui, kiekvienam pacientui yra skiriami tą dieną, kai jie yra reikalingi.  Jie negali būti sukeisti, nes paskiriami individualiai pagal kūno masę ir kitus rodmenis. Todėl yra prašoma, kad pacientas kuo greičiau praneštų, jei negalės atvykti ir tyrimas turės būti atidėtas. Ypač turint omenyje, kad Lietuvoje vykstantiems tyrimams radionuklidai skraidinami iš užsienio tiesioginiu užsakomuoju skrydžiu. 

PET tyrimas yra praktiškai įvertintas kaip standartinė procedūra visose Europos Sąjungos šalyse, kuri leidžia radikaliai pagerinti navikų diagnostiką ir optimizuoti gydymą, išvengti nepagrįstų chirurginių bei terapinių procedūrų. 2000 metais žurnalas „Time“ paskelbė PET/CT(KT) aparatą „Medicinos mokslų metų išradimu“. 

Todėl nenuostabu, kad šis tomografas 2012 m rugsėjį įrengtas Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose. Juk širdies, kraujagyslių ir onkologinės ligos Europoje, ir Lietuvoje, yra pagrindinė žmonių sergamumo ir mirštamumo priežastis. Yra skaičiuojama, kad per metus Lietuvoje reikia apie 2000 PET tyrimų. Taigi antrasis PET aparatas po metų bus įrengtas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, įgyvendinant priemonę „Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas“.

Virš Siksto koplyčios pasirodęs baltas dūmas pranešė visam pasauliui apie išrinktą naują Katalikų Bažnyčios vadovą, štai kaip technologijų perspektyvoje galime palyginti tikinčiųjų ar kitų šiuo įvykiu besidominčių žmonių pokyčius vos per keletą metų. 

Lėktuvai ir kaip nepasimesti pirmojo skrydžio metu

Visi žino kaip atrodo lėktuvas ir kam jis yra skirtas, tačiau kartais nesusimąstome kaip jis atsirado, kaip veikia ir kas vyksta skrydžio metu.

Aviacijos raida

Reikėtų žinoti, jog ši transporto šaka yra atsiradusi vėliausiai, tačiau vystosi labai sparčiai. Tai labai ryškiai atsispindi pažiūrėjus į pirmąjį, 1903 metais gruodžio 17 dieną pakilusį, Brolių Raitų sukonstruotą lėktuvą ir į vieną naujausių, šiuo metu keleivius gabenančių, Boeing – 787 Dreamliner. Jis pirmą kartą pakilo 2009 metais, gruodį. Pirmasis lėktuvas ore išsilaikė apie 12 sekundžių, o šis orlaivis ore išbuvo apie 3 valandas. Štai kaip apie skrydį atsiliepia lakūnas instruktorius Joe Bierceas: „išties istorinis. Nesugalvoju nieko, kad man nedarytų įspūdžio.“

Virš debesų

Susimąstome, kokia turi būti galinga jėga, kad sugebėtų pakelti virš debesų daiktą, sunkesnį už orą? Svarbiausias komponentas, verčiantis lėktuvą pakilti, yra sparnai (aišku, be variklio, kuris dirbdamas sukuria varomąją jėgą, lėktuvas vargu ar pakiltų į orą). Sparno viršus yra šiek tiek išlenktas, kad būtų galimybė sudaryti orui ilgesnį kelią. Kadangi oras greičiau teka viršutinėje sparno dalyje, tai susiformuoja žemesnio slėgio sritis ir sparnas yra traukiamas aukštyn. Tokiu būdu susidaro keliamoji jėga, kuri priverčia lėktuvą pakilti į dangų. Vadinasi, išlenkti lėktuvo sparnai gali padaryti stebuklus!

 

Keliame sparnus!

Kodėl žmogus sukonstravo lėktuvą? Tam, kad galėtų kaip paukštis pakilti virš debesų ir pasijustų laisvesnis. Dabar per metus yra priskaičiuojama apie 4 mlrd. žmonių, kurie naudojasi avialinijų paslaugomis, o vos prieš 50 metų oro transportu naudojosi vidutiniškai 20 mln. keleivių. Įspūdinga, ar ne? Nors skraidymas iš vieno pasaulio galo į kitą nėra labai pigus dalykas, tačiau lėktuvų keleivių vis daugėja ir daugėja. Štai pavyzdžiui, prieškarinėje Lietuvoje lėktuvo bilietas iš Kauno į Palangą kainavo 38 litus į vieną pusę, nors dabar mums ši suma atrodo gan juokingai, vis dėlto, tokią prabangą sau galėjo leisti tik turtingi gyventojai. Juk 1939 metais 1 kilogramą jautienos buvo galima nupirkti vos už 0,9 Lt!

Šiais laikais jau yra įsikūrę nemažai kompanijų, siūlančių pigius skrydžius į įvairiausius pasaulio kampelius. Pavyzdžiui, skrydis viena oro linija iš Vilniaus į Oslą balandžio mėnesį vidutiniškai kainuoja 65 Lt, jei bilietas užsakomas keliems mėnesiams į priekį, t.y. birželio mėnesiui, tai bilietas kainuotų vidutiniškai 40 Lt. Tereikia šiek tiek panaršyti internete ir užsisakyti bilietą. Štai, jau galima ruoštis skrydžiui!

Nėra taip baisu 

Dabar oro uostai yra pilni žmonių: vieni pasimetę ir nežino ką daryti, o kiti ramūs stovi eilėje prie registracijos ir laukia savo eilės (tikriausiai tai yra dažni oro uostų lankytojai). Ką daryti, jei tu esi iš tų, kurie pasimetę? Pirmiausia, tai reikia nusiraminti, išsitraukti bilietą ir pasą, apsidairyti aplinkui ir paieškoti lentelės, kurioje būtų parašytas tavo skrydis, atsistoti į eilę ir laukti. Vėliau atiduodame  didįjį bagažą, pereiname patikrą ir ieškome savo skrydžio vartų, kurių skaičius nurodytas biliete. Galiausiai nusiraminame ir laukiame lėktuvo.

Na, o lėktuve pasigrožėkime gražiu vaizdu per langą ir mėgaukimės skrydžiu.

Paimta iš https://www.facebook.com/pages/Freethinkers-Club/362526080521486

Mūsų ateitis: svajonė ar iššūkis?