Šis tomografas vos pieš pusę metų įrengtas Lietuvoje, kad
padėtų kovoti su onkologinėmis, širdies ir kraujotakos sistemos, neurologinėmis
bei kitomis ligomis, sudedant kartu tikslų anatominį vaizdą ir organų
funkcinę būklę, pateikdamas tai trimačiu vaizdu.
Pozitronų emisijos tomografas (PET) leidžia įvertinti
vidaus organuose vykstančius pakitimus. Šie pakitimai yra funkciniai, nes
galima įvertinti kurio nors organo ar srities funkcijos kitimą. Pokytis
atsiranda, nes yra fiksuojamas radioaktyvios medžiagos susikaupimas žmogaus
organizme. Pastaroji medžiaga yra tikslingai suleidžiama pacientui tyrimo metu.
Šios medžiagos, sujungtos su gliukoze, susikaupimas atitinkame organe parodo,
kad ten suaktyvėjusi gliukozės apykaita.
Naviko vietoje yra didesnis ląstelių aktyvumas, todėl
vystantis navikiniams procesams gliukozės apykaita spartėja. Todėl PET
daugiausiai yra naudojamas navikiniams procesams tirti. Jis padeda įvertinti, kaip progresuoja navikas ar nėra metastazių. Šis
tomografas padeda pasirinkti geriausią gydymo būdą. Taip pat palengvina apsisprendimą,
kokios apimties operaciją reikia atlikti, norint pašalinti naviką.
(I. Mickevičiūtės nuotr.) |
Aparatas savo išvaizda panašus į kompiuterinį tomografą
(KT) ar magnetinį rezonansą (MR), nors visiškai skiriasi jų veikimo principas. PET leidžia išanalizuoti kūno funkcijas. Tai padeda gydytojui nustatyti
biocheminius pakitimus, kurie sukelia tam tikras ligas, pradinių stadijų
nematomas KT ar MR metu. Šiuolaikiniai
PET yra integruoti su KT ir leidžia labai tiksliai lokalizuoti židinį.
Jungtinė PET ir KT technologija yra labai efektyvi ieškant nežinomo naviko.
Be to ji leidžia įvertinti metabolizmo pokyčius ir tiksliai nustatyti kurioje
anatominėje struktūroje jie vyksta. Ši jungtinė technologija naudojama ir
tuomet, kai nėra žinomas pirminis navikas. PET yra naujausias radiologinės diagnostikos metodas.
Todėl ši branduolinės medicinos srities diagnostinė aparatūra laikoma naujiena
pasaulyje.
Šis tyrimas atliekamas ne tik norint diagnozuoti naviko
lokalizaciją ar jo recidyvą, bet ir parinkti tikslinės biopsijos vietą. Taip
pat nustatyti ligos stadiją, parinkti efektyviausius gydymo metodus. Patikrinti
kraujotaką, laiku nustatyti širdies ligas, diagnozuoti bei gydyti neurologinius
susirgimus ir įvertinti tam tikrų organų funkciją.
![]() |
www.med-ed.virginia.edu |
PET tyrimu pagreitėjusią gliukozės apykaitą ir dėl to
pakitusią atitinkamo organo funkciją galima pastebėti daug greičiau, nei kitais
tyrimo metodais. Radioaktyvi medžiaga (radionuklidas 18 - fluordeoksigliukozė)
sujungta su gliukoze suleidžiama į veną. Šis preparatas dalyvauja gliukozės
apykaitoje. Radionuklidai atpalaiduoja pozitronus, kurie skleidžia signalus. Gama
kamera aptinka radionuklidų skleidžiančius signalus, kai jie juda
kraujagyslėmis ir kaupiasi organuose. Taigi skenuojant aparatas fiksuoja žmoguje esantį
radioaktyvumą ir taip parodo, kaip organizme kinta gliukozės apykaita ir kur ji
kaupiasi.
PET tyrimo procedūra yra pakankamai sudėtinga. Dėl
paciento paruošimo ir procedūrinių darbų branduolinės medicinos skyriuje reikia
praleisti apie 3 val. Tiesa, pats PET skenavimas užtrunka apie 30 min (kaip ir
įprastinės KT ar MR tomografijos procedūra). Daug laiko užima pasiruošimas
radioaktyvios medžiagos suleidimui ir laukimas, kol ji suveiks.
Tačiau ne tik laiko sąnaudos apsunkina šią procedūrą. Jai
reikalingas ilgas personalo mokymas, bei logistika. Radionuklidai, reikalingi
tyrimui, kiekvienam pacientui yra skiriami tą dieną, kai jie yra
reikalingi. Jie negali būti sukeisti,
nes paskiriami individualiai pagal kūno masę ir kitus rodmenis. Todėl yra
prašoma, kad pacientas kuo greičiau praneštų, jei negalės atvykti ir tyrimas
turės būti atidėtas. Ypač turint omenyje, kad Lietuvoje vykstantiems tyrimams
radionuklidai skraidinami iš užsienio tiesioginiu užsakomuoju skrydžiu.
PET
tyrimas yra praktiškai įvertintas kaip standartinė procedūra visose Europos
Sąjungos šalyse, kuri leidžia radikaliai pagerinti navikų diagnostiką ir optimizuoti
gydymą, išvengti nepagrįstų chirurginių bei terapinių procedūrų. 2000 metais
žurnalas „Time“ paskelbė PET/CT(KT) aparatą „Medicinos mokslų metų išradimu“.
Todėl
nenuostabu, kad šis tomografas 2012 m rugsėjį įrengtas Lietuvos Sveikatos
mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose. Juk širdies,
kraujagyslių ir onkologinės ligos Europoje, ir Lietuvoje, yra pagrindinė žmonių
sergamumo ir mirštamumo priežastis. Yra skaičiuojama, kad per
metus Lietuvoje reikia apie 2000 PET
tyrimų. Taigi antrasis PET aparatas po metų bus įrengtas VšĮ
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, įgyvendinant priemonę
„Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas“.
Straipsnyje labai daug informacijos apie Pozitronų emisijos tomografą. Žinoma tiems, kurie nesidomi medicinos pasiekimais ir naujausiais įrenginiais, kurie gelbsti, galbut ne mūsų, bet aplinkinių gyvybes, šis straipsnis atrodys, kaip sudėtingos konstrukcijos ir sunkių žodžių tekstas. Tačiau, niekada negali žinoti, kada tau ar tavo artimiesiems prireiks tokio įrenginio pagalbos. Tad pravartu pasidomėti jau dabar, žinoti kaip jis veikia ir kam yra skirtas. Straipsnis mano akimis labai išsamus ir aiškus tiems, kurie domisi medicina. Gerai, kad yra rašančių šia tema, kuri supažindina visą visuomenę su technologijų tobulėjimu ir tuo, kad tai neaplenkia Lietuvos. Nuostabu, kad medicina taip sparčiai tobulėja ir lengvina žmogaus gyvenimą. Šiandien pasaulis gali pasigirti net tokiais dalykais kaip JAV mokslininkų sukurtas veikiantis inkstas, kuris sėkmingai persodintas gyvūnui: http://www.bbc.co.uk/news/health-22123386 . Tad belieka tik spėlioti, kaip greitai tai taps įmanoma ir žmonių tarpe.
AtsakytiPanaikinti