2013 m. kovo 23 d., šeštadienis

Pozitronų emisijos tomografas – moderniausias radiologinės diagnostikos įrenginys Lietuvoje


(I. Mickevičiūtės nuotr.)
Šis tomografas vos pieš pusę metų įrengtas Lietuvoje, kad padėtų kovoti su onkologinėmis, širdies ir kraujotakos sistemos, neurologinėmis bei kitomis ligomis, sudedant kartu tikslų anatominį vaizdą ir organų funkcinę būklę, pateikdamas tai trimačiu vaizdu 

Pozitronų emisijos tomografas (PET) leidžia įvertinti vidaus organuose vykstančius pakitimus. Šie pakitimai yra funkciniai, nes galima įvertinti kurio nors organo ar srities funkcijos kitimą. Pokytis atsiranda, nes yra fiksuojamas radioaktyvios medžiagos susikaupimas žmogaus organizme. Pastaroji medžiaga yra tikslingai suleidžiama pacientui tyrimo metu. Šios medžiagos, sujungtos su gliukoze, susikaupimas atitinkame organe parodo, kad ten suaktyvėjusi gliukozės apykaita.

Naviko vietoje yra didesnis ląstelių aktyvumas, todėl vystantis navikiniams procesams gliukozės apykaita spartėja. Todėl PET daugiausiai yra naudojamas navikiniams procesams tirti. Jis padeda įvertinti, kaip progresuoja navikas ar nėra metastazių. Šis tomografas padeda pasirinkti geriausią gydymo būdą. Taip pat palengvina apsisprendimą, kokios apimties operaciją reikia atlikti, norint pašalinti naviką.

(I. Mickevičiūtės nuotr.)
Aparatas savo išvaizda panašus į kompiuterinį tomografą (KT) ar magnetinį rezonansą (MR), nors visiškai skiriasi jų veikimo principas. PET leidžia išanalizuoti kūno funkcijas. Tai padeda gydytojui nustatyti biocheminius pakitimus, kurie sukelia tam tikras ligas, pradinių stadijų nematomas KT ar MR metu. Šiuolaikiniai PET yra integruoti su KT ir leidžia labai tiksliai lokalizuoti židinį.

Jungtinė PET ir KT technologija yra labai efektyvi ieškant nežinomo naviko. Be to ji leidžia įvertinti metabolizmo pokyčius ir tiksliai nustatyti kurioje anatominėje struktūroje jie vyksta. Ši jungtinė technologija naudojama ir tuomet, kai nėra žinomas pirminis navikas. PET yra naujausias radiologinės diagnostikos metodas. Todėl ši branduolinės medicinos srities diagnostinė aparatūra laikoma naujiena pasaulyje. 

Šis tyrimas atliekamas ne tik norint diagnozuoti naviko lokalizaciją ar jo recidyvą, bet ir parinkti tikslinės biopsijos vietą. Taip pat nustatyti ligos stadiją, parinkti efektyviausius gydymo metodus. Patikrinti kraujotaką, laiku nustatyti širdies ligas, diagnozuoti bei gydyti neurologinius susirgimus ir įvertinti tam tikrų organų funkciją.

www.med-ed.virginia.edu
PET tyrimu pagreitėjusią gliukozės apykaitą ir dėl to pakitusią atitinkamo organo funkciją galima pastebėti daug greičiau, nei kitais tyrimo metodais. Radioaktyvi medžiaga (radionuklidas 18 - fluordeoksigliukozė) sujungta su gliukoze suleidžiama į veną. Šis preparatas dalyvauja gliukozės apykaitoje. Radionuklidai atpalaiduoja pozitronus, kurie skleidžia signalus. Gama kamera aptinka radionuklidų skleidžiančius signalus, kai jie juda kraujagyslėmis ir kaupiasi organuose. Taigi skenuojant aparatas fiksuoja žmoguje esantį radioaktyvumą ir taip parodo, kaip organizme kinta gliukozės apykaita ir kur ji kaupiasi.

PET tyrimo procedūra yra pakankamai sudėtinga. Dėl paciento paruošimo ir procedūrinių darbų branduolinės medicinos skyriuje reikia praleisti apie 3 val. Tiesa, pats PET skenavimas užtrunka apie 30 min (kaip ir įprastinės KT ar MR tomografijos procedūra). Daug laiko užima pasiruošimas radioaktyvios medžiagos suleidimui ir laukimas, kol ji suveiks.

Tačiau ne tik laiko sąnaudos apsunkina šią procedūrą. Jai reikalingas ilgas personalo mokymas, bei logistika. Radionuklidai, reikalingi tyrimui, kiekvienam pacientui yra skiriami tą dieną, kai jie yra reikalingi.  Jie negali būti sukeisti, nes paskiriami individualiai pagal kūno masę ir kitus rodmenis. Todėl yra prašoma, kad pacientas kuo greičiau praneštų, jei negalės atvykti ir tyrimas turės būti atidėtas. Ypač turint omenyje, kad Lietuvoje vykstantiems tyrimams radionuklidai skraidinami iš užsienio tiesioginiu užsakomuoju skrydžiu. 

PET tyrimas yra praktiškai įvertintas kaip standartinė procedūra visose Europos Sąjungos šalyse, kuri leidžia radikaliai pagerinti navikų diagnostiką ir optimizuoti gydymą, išvengti nepagrįstų chirurginių bei terapinių procedūrų. 2000 metais žurnalas „Time“ paskelbė PET/CT(KT) aparatą „Medicinos mokslų metų išradimu“. 

Todėl nenuostabu, kad šis tomografas 2012 m rugsėjį įrengtas Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose. Juk širdies, kraujagyslių ir onkologinės ligos Europoje, ir Lietuvoje, yra pagrindinė žmonių sergamumo ir mirštamumo priežastis. Yra skaičiuojama, kad per metus Lietuvoje reikia apie 2000 PET tyrimų. Taigi antrasis PET aparatas po metų bus įrengtas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, įgyvendinant priemonę „Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas“.




1 komentaras:

  1. Straipsnyje labai daug informacijos apie Pozitronų emisijos tomografą. Žinoma tiems, kurie nesidomi medicinos pasiekimais ir naujausiais įrenginiais, kurie gelbsti, galbut ne mūsų, bet aplinkinių gyvybes, šis straipsnis atrodys, kaip sudėtingos konstrukcijos ir sunkių žodžių tekstas. Tačiau, niekada negali žinoti, kada tau ar tavo artimiesiems prireiks tokio įrenginio pagalbos. Tad pravartu pasidomėti jau dabar, žinoti kaip jis veikia ir kam yra skirtas. Straipsnis mano akimis labai išsamus ir aiškus tiems, kurie domisi medicina. Gerai, kad yra rašančių šia tema, kuri supažindina visą visuomenę su technologijų tobulėjimu ir tuo, kad tai neaplenkia Lietuvos. Nuostabu, kad medicina taip sparčiai tobulėja ir lengvina žmogaus gyvenimą. Šiandien pasaulis gali pasigirti net tokiais dalykais kaip JAV mokslininkų sukurtas veikiantis inkstas, kuris sėkmingai persodintas gyvūnui: http://www.bbc.co.uk/news/health-22123386 . Tad belieka tik spėlioti, kaip greitai tai taps įmanoma ir žmonių tarpe.

    AtsakytiPanaikinti