Aviacijos raida
Reikėtų žinoti, jog ši transporto šaka yra atsiradusi vėliausiai, tačiau vystosi labai sparčiai. Tai labai ryškiai atsispindi pažiūrėjus į pirmąjį, 1903 metais gruodžio 17 dieną pakilusį, Brolių Raitų sukonstruotą lėktuvą ir į vieną naujausių, šiuo metu keleivius gabenančių, Boeing – 787 Dreamliner. Jis pirmą kartą pakilo 2009 metais, gruodį. Pirmasis lėktuvas ore išsilaikė apie 12 sekundžių, o šis orlaivis ore išbuvo apie 3 valandas. Štai kaip apie skrydį atsiliepia lakūnas instruktorius Joe Bierceas: „išties istorinis. Nesugalvoju nieko, kad man nedarytų įspūdžio.“Virš debesų
Susimąstome, kokia turi būti galinga jėga, kad sugebėtų pakelti virš debesų daiktą, sunkesnį už orą? Svarbiausias komponentas, verčiantis lėktuvą pakilti, yra sparnai (aišku, be variklio, kuris dirbdamas sukuria varomąją jėgą, lėktuvas vargu ar pakiltų į orą). Sparno viršus yra šiek tiek išlenktas, kad būtų galimybė sudaryti orui ilgesnį kelią. Kadangi oras greičiau teka viršutinėje sparno dalyje, tai susiformuoja žemesnio slėgio sritis ir sparnas yra traukiamas aukštyn. Tokiu būdu susidaro keliamoji jėga, kuri priverčia lėktuvą pakilti į dangų. Vadinasi, išlenkti lėktuvo sparnai gali padaryti stebuklus!
Keliame sparnus!
Kodėl žmogus sukonstravo lėktuvą? Tam, kad galėtų kaip paukštis pakilti virš debesų ir pasijustų laisvesnis. Dabar per metus yra priskaičiuojama apie 4 mlrd. žmonių, kurie naudojasi avialinijų paslaugomis, o vos prieš 50 metų oro transportu naudojosi vidutiniškai 20 mln. keleivių. Įspūdinga, ar ne? Nors skraidymas iš vieno pasaulio galo į kitą nėra labai pigus dalykas, tačiau lėktuvų keleivių vis daugėja ir daugėja. Štai pavyzdžiui, prieškarinėje Lietuvoje lėktuvo bilietas iš Kauno į Palangą kainavo 38 litus į vieną pusę, nors dabar mums ši suma atrodo gan juokingai, vis dėlto, tokią prabangą sau galėjo leisti tik turtingi gyventojai. Juk 1939 metais 1 kilogramą jautienos buvo galima nupirkti vos už 0,9 Lt!
Šiais laikais jau yra įsikūrę nemažai kompanijų, siūlančių pigius skrydžius į įvairiausius pasaulio kampelius. Pavyzdžiui, skrydis viena oro linija iš Vilniaus į Oslą balandžio mėnesį vidutiniškai kainuoja 65 Lt, jei bilietas užsakomas keliems mėnesiams į priekį, t.y. birželio mėnesiui, tai bilietas kainuotų vidutiniškai 40 Lt. Tereikia šiek tiek panaršyti internete ir užsisakyti bilietą. Štai, jau galima ruoštis skrydžiui!
Nėra taip baisu
Dabar oro uostai yra pilni žmonių: vieni pasimetę ir nežino ką daryti, o kiti ramūs stovi eilėje prie registracijos ir laukia savo eilės (tikriausiai tai yra dažni oro uostų lankytojai). Ką daryti, jei tu esi iš tų, kurie pasimetę? Pirmiausia, tai reikia nusiraminti, išsitraukti bilietą ir pasą, apsidairyti aplinkui ir paieškoti lentelės, kurioje būtų parašytas tavo skrydis, atsistoti į eilę ir laukti. Vėliau atiduodame didįjį bagažą, pereiname patikrą ir ieškome savo skrydžio vartų, kurių skaičius nurodytas biliete. Galiausiai nusiraminame ir laukiame lėktuvo.
Na, o lėktuve pasigrožėkime gražiu vaizdu per langą ir mėgaukimės skrydžiu.
Straipsnio įžangą sudaro vienas sakinys,tačiau jo pakako, kad susigundyčiau paskaityti šį tekstą. Man įdomu tai, kad pateikti istoriniai faktai, apie kuriuos apskritai retai kas susimąsto, netgi skrisdamas lėktuvu. Taip pa skyrelyje "Keliam sparnus" įdomiai pateikta informacija apie bilietų kainas, kas manau šiais laikais kalbant apie lėktuvus yra bene populiariausia tema. Taip pat manau yra gerai tai, jog šiek tiek aprašyta, kaip elgtis pirmojo skrydžio metu.
AtsakytiPanaikinti