Savitarna – tai ko nori visuomenė

Gyvename nuolat besivystančioje ir nežinia kur skubančioje visuomenėje. Ne be reikalo dabar ypatingai dažnai yra kartojama, jog laikas – pinigai. Žmogus pradėjo kur kas labiau vertinti ir planuoti savo laiką, todėl net menkiausi nukrypimai nuo jo susidėliotos darbotvarkės ima jį nervinti, taip sukeliant ne tik sau, bet ir aplinkiniams papildomą stresą. Vienu didžiausiu laiko švaistymu laikoma apsipirkinėjimas prekybos centruose, o tiksliau stovėjimas ilgose eilėse prie kasos. Būtent štai ten didžiąją dalį pirkėjų išvystame paniurusiomis veido išraiškomis, o ką jau kalbėti apie kasininkes... Mūsų džiaugsmui, išradėjai bei naujų idėjų generuotojai pasauliui pristatė savitarnos kasas.

Vis dar naujiena

Išgirdus apie savitarnos kasas daugelis susimąsto, kadangi dar iki šiol Lietuvoje tai yra naujiena. Toli gražu ne visi yra su jomis susidūrę, o ir žiniasklaida apie tai pakankamai mažai kalbėjusi. Šių kasų populiarumui pradžią davė Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios vėliau išplito po visą pasaulį. Visuomenė ši idėja patiko, nes yra sutaupomas laikas (sutrumpėja eilės prie kasų), suteikiamas privatumas, savarankiškumo jausmas. Tiesa, toks atsiskaitymo būdas efektyvesnis mažiau prekių perkantiems žmonėms. Lietuvoje 2008 metais pirmieji jas įdiegė prekybos tinklų centras „IKI“. Žinoma, didžioji dalis jų yra didžiuosiuose miestuose, todėl iš viso yra įdiegta šiek tiek daugiau nei 100 kasų. 2009 metais vienoje savo parduotuvių savitarnos kasas sumanė išbandyti ir „Maxima“, tačiau šio projekto toliau nebevystė. Visame pasaulyje 2008 metų pabaigoje tokių kasų buvo įdiegta virš 92 tūkstančių, o iki 2014 metų šis skaičius turėtų išaugti iki 430 tūkstančių.

Nuomonės

Suprantama, jog atsiradus savitarnos kasoms daugeliui iškilo begalės klausimų ir išsiskyrė įvairios nuomonės. Vieni šią naujovę sutiko labai palankiai, na, o kiti pakankamai skeptiškai. Perskaičius komentarus internete, didžioji dalis komentatorių šią naujieną sutinka teigiamai ir norėtų, jog tokios kasos veiktų ir kituose prekybos centruose, kadangi patys gali reguliuoti savo apsipirkimo tempą. Antra vertus, yra manančių, jog tokios kasos padidins alkoholio bei tabako gaminių prieinamumą nepilnamečiams. Tiesos tame nėra, nes nuskenavus šias prekes aparatas paprašys konsultanto patvirtinimo, tai yra konsultantas patikrins pirkėjo dokumentus bei savo kortele perbraukęs per kasos aparatą įrodys, jog asmuo yra pilnametis.

Naudojasi tik jauni žmonės?

Daugeliui gali atrodyti, jog savitarnos kasomis naudojasi tik jauno amžiaus žmonės, tačiau pasak prekybos tinklo „Iki“ Komunikacijos skyriaus vadovo Valdo Lopetos, savitarną mėgsta ir senjorai. Tikriausiai taip yra todėl, kad įranga naudotis pakankamai paprasta. Apklausos duomenys parodė, jog pradedančiajam reikia turėti tik šiek tiek žinių arba jų išvis neprireikia. Be to, iškilus klausimams netoliese būna konsultantai, kurie turėtų padėti. Tačiau peržvelgus komentarus internete pastebėjau, jog pirkėjai dažnai skundžiasi konsultantų darbu, kadangi jų nebūna šalia arba tiesiog užsiima pašaline veikla. Būtent dėl šios priežasties susidaro eilės, o savitarnos kasos praranda prasmę. Vis dėlto, didžioji dalis norinčių atsiskaityti savitarnos kasose išlieka 18 – 45 metų pirkėjai, kurie prisipažįsta, jog konsultantų pagalbos prireikia labai retai.

howieshotfive.com

Vagystės ir sukčiavimo galimybė

Prekybos centrų atstovai mano, jog vagysčių skaičius neturėtų padidėti, kadangi savitarnos kasos yra stebimos konsultantų, be to, jose yra įdiegta prekių svorio atpažinimo sistema, tačiau tiesa yra visai kitokia. Šiose kasose žmonės nėra atidžiai stebimi, o neretai ir visai nestebimi. Todėl bent jau sukčiauti yra gana paprasta. Junginėje Karalystėje atliktas tyrimas tai puikiai įrodė. Beveik trečdalis apklaustų žmonių sakė atsiskaitydami savitarnos kasose dalį produktų pavagiantys, o nemažai žmonių į kasas įveda neteisinga informaciją. Paprasčiausias būdas, kuriuo pirkėjai naudojasi sukčiaudami, sveriamiems produktams nurodydami kito produkto kainą. Pavyzdžiui: pirkdami bananus nurodo, jog perka morkas.

Tačiau prekybos centrai šios idėjos taip greitai įgyvendinti ir plėtoti nežada, kadangi viena savitarnos kasa kainuoja nuo 30 iki 70 tūkstančių litų.

Galų gale šiek tiek linksmiau šia tema:

Trumpai apie tai – iš kur žinai, kas esi!

Kaip atsirado popierius?

Ar bent kada nors susimąstėte kieno dėka mes galime sužinoti apie savo istoriją? Ne ne, ne dėl vadovėlių gausos, ir ne dėl mokslininkų ar istorikų, kurie metų metus užrašinėjo visus įvykius, ir ne iš tėvelių pasakojimo. Už tai, kad dabar žinome, kas esame, už tai, kad turime garbės susipažinti su istorija, ir kiekvieną dieną skaitant knygas galime tobulėti, turime išdidžiai padėkoti Kinijos kunigaikščiui Cai Lunis!  O dabar viskas nuo pradžių.

Pirmasis popierius (zinom.lt nuotr.)

Turbūt daugelis, pirmą kartą girdite šį vardą ir pavardę, tačiau ją vertėtų įsiminti ir atsiminti. Kadangi I amžiuje prieš mūsų erą, Kinijoje būtent Cai Lunis pagamino pirmąjį popieriaus lapą. Iš pradžių popierių gamino iš medienos komponentų, o vėliau iš šilko pluošto. Gaminimo receptas buvo slaptas, ir žmogus, kuris atskleisdavo šį receptą, būdavo baudžiamas mirtimi. Tačiau vienas vienuolis vis dėlto sugebėjo išgabenti šį receptą į Japoniją, ir po šio įvykio popieriaus gamyba paplito po visą pasaulį. Europoje popierius atsirado  tik X amžiuje. Tačiau aktyvus popieriaus gaminimas prasidėjo tik nuo XV amžiaus, kai atsirado spauda.

Raštas senesnis nei popierius!

Manau,  sutiksite su manimi, kad turėdami tik popierių, apie savo giminaičius nesužinosime. Dar vienas perversmas įvykęs IV tūkstantmetyje prieš mūsų erą, tai Egiptiečių raštas. Jie heroglifus, užrašinėdavo ant papirusų. Įdomus dalykas tas, kad papirusai buvo paplitę  tik Nilo pakrantėse. Dabar jie išlikę tik prie Kongo ir Nigerio upių, Čado ežero, Nilo aukštupyje. Iš šių augalų gamindavo ne vien garsiąją rašomąją medžiagą papirusą, bet ir valgydavo jų maistingus, skoniu primenančius migdolus, šakniastiebius. Bet ne vien papirusas buvo išmargintas raštais ir paveikslėliais. Šių rašmenų senajame Egipte randama iš tiesų visur: tokiais įrašais aprašytos šventyklų sienos, kapai, statulos, laidojimo reikmenys. Taigi visa, kas „šventa“, Egipte yra „su paaiškinimais“. 

Egiptiečių raštas (adventistai.lt nuotr.)

Tik 60 metų ir vakarų Europa, apipilta knygomis

Tačiau, niekas negali tiksliai atsakyti į klausimą, kodėl vis dėlto žmonės pradėjo rašyti? Bet yra manoma, kad pirmieji pradėjo rašyti vadai, norėdami pabrėžti savo galias bei  miesto pareigūnai, surašinėdami ir skirstydami maistą bei kitus dalykus.

 Yra trečias dalykas padėjąs plisti raštui. Tai apie 1440 metus vokiečio Johannesas Gutenberg’o išrastos spausdinimo staklės. Jų dėka, buvo galima daug greičiau kopijuoti knygas, ir skleisti žinias po visą pasaulį. Ir iki 1500 metų, Vakarų Europoje jau buvo išspausdinta apie 20 milijonų knygų.

Pirmosios staklės (blog.lrytas.lt nuotr.)

        Nepamiršti!

            21 amžiuje yra kalbama: jeigu prisikeltų mūsų protėviai, jie negalėtų patikėti savo akimis matydami televizorių, telefoną ir visas kitas naujoves. Jie nesuprastų, kam tokie dalykai sukurti, ir kaip jais naudotis. Bet jeigu mes nukeliautume daugybę metų atgal, kur nebuvo nei rašto, nei rato, nei lemputės? Kiek laiko šiuolaikinis žmogus išgyventų tokiomis sąlygomis?

       Todėl apibendrindama visą šį straipsnį, priminsiu tris svarbiausius dalykus, kurių dėka esame tokie, kokie esame.

1)  IV tūks. pr. m. e. rašto atsiradimas.

2)  I a. pr. m. e popieriaus atsiradimas

3) 1440 m. spausdinimo staklės.

Naujas radijo veidas?

Apie tai, jog internetu galime klausytis radijo tikriausiai anokia čia naujiena ir nieko tai jau nebestebina. Tikriausiai nemaža dalis klausytojų būtent taip ir daro. Siekiant dar labiau pritraukti klausytojų vis daugiau populiariųjų radijo stočių ( M-1, Lietus, Zip FM ir t.t.) įdiegė naują funkciją savo radijuje t.y  video tiesiogiai. Interneto pagalba galima pamatyti  tiesioginę radijo laidų transliaciją, stebėti kaip dirba  radijo laidų vedėjai, stebėti jų pašnekovus ir tiesiog spoksoti ką jie daro.

Maždaug prieš beveik metus populiariosios radijo stotys pradėjo tiesiogiai transliuoti savo laidas. Nors patikimų duomenų neturiu, kas pirmieji įvedė video transliacijas tačiau, manau, jog tai turėjo būti vieni iš populiariųjų radijo stočių ( M-1 arba Lietus). Tiesa, tiesioginės transliacijos buvo transliuojamos tik tam tikru laiku, keletą valandų per dieną. Vėliau transliuojamas laikas vis plėtėsi, kol galiausiai, žmogus gali nuo pačio ryto iki vėlaus vakaro stebėti kaip žmonės dirba. Pamatę, jog tai pasiteisina, kitos radijo stotys taip pat pradėjo plėtoti šią naujovę.

„Kas ten per kojinė pas jį ant galvos?..“

  Anksčiau radijo laidose svarbiausia buvo žmogaus charizma bei balso tembras, apie išvaizdą niekas nekalbėjo ir tai tikrai nebuvo vienas iš svarbiausių  bruožų ne taip kaip televizijoje. Pats vedėjų kompetentingumas šiuo metu yra ganėtinai diskutuotinas klausimas. Dabar pasižiūrėjus keletą tiesioginių transliacijų, pastebėjau, kad vis daugiau atsiranda komentatorių,  komentuojančių ne darbo kokybę, nors kur jau tau čia komentuos apie kokybę, juk 90 procentų komentarų yra apie išvaizdą. Negaliu nepasidalinti komentarais, kurie labai pralinksmino: „Kas ten per kojinė pas jį ant galvos?“, „Šiandien silpnai atrodai, kažkokia išgėrus gal “,  „Gražiai atrodot, zuikiai“  ir t.t. Aišku, jog pagrindinis faktorius lemiantis tiesioginės transliacijos plėtrą yra populiarumo siekimas. Juk anksčiau žmonės galėjo tik įsivaizduoti, koks yra radijo laidų vedėjų darbas, kaip viskas vyksta. O dabar žmonės gali tiesiogiai stebėti vedėjų darbą, taip sakant viską matyti tiesiai iš virtuvės.

Tačiau yra ir neigiamoji pusė. Galbūt dėl mūsų tokio bruožo, stebėti pro rakto skylutę, tiesioginės radijo transliacijos yra gan populiarios. Tačiau galima labai greit užsikabinti už to stebėjimo. O juk dažniausiai  žmonės ir taip skundžiasi, kad neturi laiko, bet praleisti laiką stebint kitą žmogų manau yra visiškai beprasmiška. Galima praleisti valandų valandas stebint, ką kitas žmogus veikia: kaip apsirengęs, ką geria ar valgo, o jis netgi krapšto nosį... Bet ir vėl, juk jie irgi žmonės. Tad nenuostabu, kad elgiasi taip kaip jie tuo metu nori. Bet ko nepadarysi, dėl reitingų. Ir visgi tai pasiteisina. Įdiegus video tiesiogiai pastebimas žymus auditorijos padidėjimas. Juk galima tik pagirti už tai, jog radijas stengiasi įsileisti naujoves, nebijo rizikuoti.