Ar be lygintuvo grožio industrija sugriūtų?

        Ar galėtume išgyventi  be buitinės technikos, be įrangos, kuri visapusiškai palengvina mūsų gyvenimą ir suteikia daug daugiau komforto? Technologijos, norime to ar ne, sparčiai keičiasi. Kinta ne tik jos, bet ir visa žmonių kasdienybė. Galima sakyti esame išlepinti nuo sparčiai modernėjančių buities daiktų. Kartais atrodo, kad žmogus nebemokėtų gyventi be to, su kuo gyvena dabar. Technologijos pakeitė mūsų gyvenimo būdą ir mąstymą. Be jokios abejonės gyvenimas šiame amžiuje yra daug kartų lengvesnis ir laisvesnis nei prieš šimtmetį ar dar daugiau. Tačiau ar kada susimąstome kokį ilgą išradimų ir bandymų kelią nuėjo daiktai, kol atsirado mūsų namuose?  Buitinės technikos yra daug: skalbyklės, šaldytuvai, dulkių siurbliai, mikrobangų krosnelės, bet kodėl gi mums nepakalbėjus apie nepakeičiamą pagalbininką lyginant rūbus. Todėl  norėčiau jus supažindinti su lygintuvu, seniau vadinamu prosu.

  Iš kur visa tai ?! Truputis istorijos apie ilgą lygintuvo kelią  į mūsų namus

      Šiuolaikinio lygintuvo istoriją turbūt reikėtų pradėti pasakoti ne nuo ko kito, o nuo pačios paprasčiausios keptuvės. Dabartinę išvaizdą šis prietaisas įgavo ne taip seniai, nes iki tol lyginimui buvo naudojami stipriai įkaitinti ir į keptuvę sukrauti akmenys. Dar paprastesnį lyginimo būdą naudojo actekai šiam tikslui pasitelkdami sunkius ir plokščius akmenis, po kuriais lyg po presais palikdavo suglamžytus audinius. Galutinis rezultatas turbūt nebuvo labai tobulas, tačiau mintis tikrai nebloga. Manoma, kad senovės romėnai audinius tiesiog stipriai plakdavo įkaitintais kūjais. Tais laikais dažniausiai buvo naudojami storesni ir ne tokie išdirbti audiniai kaip dabar, dėl to toks plakimo ir tuo pačiu lyginimo būdas audinius ir ne tik išlygindavo, bet ir suminkštindavo. Su plonais ir gležnesniais audiniais būdavo elgiamasi švelniau. Senovės graikų mados istorijoje galime pastebėti, kad buvo mėgtas klostuotas audinys. Taigi kaip lyginti tokiu atveju? Manoma, kad graikai norėdami suteikti audiniui tinkamas klostes, jį atitinkamai sulankstydavo ir mušdavo specialiais rimbais, pagamintais iš geležies. Tokiu metodu išlyginti – išmušti audiniai įgaudavo reikiamą formą.      

Rusijoje lyginimui buvo naudojamas dar kitoks būdas. Audiniai būdavo užvyniojami ant volelio ir kočiojami tarsi tešla. Kadangi šiam tikslui nebuvo naudojamas karštis tai ir galutinis efektas nebuvo stulbinantis. Taigi tenka pripažinti, kad idėja su keptuve ir karštais akmenimis dabar jau nėra tokia juokinga ir nerimta palyginus su rimbais, kočėlais ir kūjais. Nors keptuvė su akmenimis ir buvo visai neblogas lyginimui skirtas prietaisas, tačiau jei iki raudonumo įkaitinta anglis netyčia iškrisdavo – iš karto pradegindavo ir sugadindavo audinį. Taigi norint išvengti sugadinimų, papildomai buvo naudojamas dangtis, kuris visus angliukus paslėpdavo saugiai keptuvėje.  Štai ir priartėjome prie lygintuvo prosenelio – sunkaus, metalinio ir iš viršaus  anglimis pakraunamo aparato.

       

Koks lygintuvas dabar?

         Technologijų pokyčių nauda sparčiai matosi. Ir lygintuvai nebėra tokie "griozdiški", sunkūs, nepatogūs. Jie kompaktiški, patogūs, praktiški, lengvi ir tikrai visada ras vietą ne tik spintoje, bet ir kelioniniame krepšyje. Šiais laikais lygintuvų gausu įvairiausių dydžių, spalvų, jie atlieka gana daug funkcijų. Sunku net išsirinkti kokia didelė jų pasiūla. Tik pirk ir rūpinkis savo rūbais. 

“Pagal rūbą sutinka, pagal protą palydi“      

    Tikrai puiki Lietuvių liaudies patarlė "Pagal rūbą sutinka, pagal protą palydi", kuri leidžia pasireikšti ir šiam buitiniam prietaisui- LYGINTUVUI.  Be jokios abejonės  lygintuvo atsiradimas yra labai svarbus su estetika ir grožio industrija.  Šios sąvokos gana sparčiai paplitusios kaip ir naujųjų technologijų vystymasis ir pokyčiai. Nuostabūs akį rėžiantys ir pavydą keliantys tvarkingi rūbai įvairiausių salonų vitrinose...būtent išlyginti ne kuo kitu, o lygintuvu, -argi tai nėra kiekvieno mūsų gyvenimo dalis. Neretai susiduriame su problema, kai norime tikrai tvarkingai atrodyti, bet sunku prisiversti paimti lygintuvą į rankas.  Ar labai malonu į gatvę išeiti nelyginta palaidine? Manau, tikrai ne.   Yra sakoma, žmogaus išvaizda atspindi jo vidų ir asmenybę.  Jei nueitume pas darbdavį  netvarkingais, nelygintais marškiniais ar palaidine, kokią nuomonę jis susidarytų apie mus?. "Nemoki pasirūpinti savimi, kaip gali rūpintis įmonės  reikalais". Taigi, lygintuvas yra mūsų puiki pagalbos priemonė, būtinas prietaisas gerinant savo išvaizdą ir reprezentuojant save visuomenėje.

Tai ar vis dėlto griūtų grožio industrija be lygintuvo?

      Sunku tiksliai atsakyti. Bet mano nuomone tvarka ir audinio lygumas atrodo daug gražiau ir geriau nei susiglamžę rūbai. Išorinį grožį kuriame rūpindamiesi savo išvaizda ir rūbais. O lygintuvas ir yra viena iš svarbiausių pagalbos priemonių.  

Ir beje, visiems patarčiau lygintuvu naudotis  tik pagal paskirtį, kad nebūtų taip, kaip nutiko šiam vaikinui ;)

http://www.alfa.lt/straipsnis/15070875/Lenkas.sumaise.lygintuva.su.telefonu=2012-12-14_11-29/