Juk negali visi vienodai džiaugtis nauju išradimu..

Pirmajame straipsnyje apie laikraščius, sužinojome kada ir kur atsirado popierius bei raštas ir kas pastūmėjo plėtotis spaudai. Antrąjame straipsnyje pratęsiu pasakojimą apie laikraščių bei knygų vystymosi eigą ir kaip viskas persikėlė į internetą.

Su metais, tikrai visko daugėja

Pirmąją knygą – bibliją,  išspausdino Johann Gutenberg 1455m.  Todėl dar kitaip ji vadinama Gutenbergo biblija. Bet ši knyga žmonėms ne itin patiko, kadangi joje nebuvo spalvotų paveikslėlių, kuriuos piešdavo vienuoliai, perrašinėdami knygas. Vienuolių knygos iš pradžių buvo labai retos ir brangios, todėl viduramžiais jas prirakindavo grandinėmis ant specialių pultų bibliotekose ar bažnyčiose. Bet vėliau, pradėjus plisti  spausdinimo staklės po visą pasaulį, knygos labai atpigo, ir jas galėjo įsigyti ne tik turtingi asmenys.

Martyno Mažvydo "Katekizmas" (minciuterasa.blogspot.com nuotr.)

Kaip jau tubūt daug kas žinote, Lietuvoje pirmoji knyga „Katekizmas“  atsirado 1547m., kurią išspausdino Martynas Mažvydas. „Katekizmo“ tiražas buvo tik 200 – 300 egzempliorių, bet ir šie vienetai  nebuvo visi panaudoti. Kad būtų spausdinamos knygos, reikėjo paklausos, kitaip tariant, turėjo iškilti poreikis knygai. Turtingesnių šeimų vaikai buvo mokinami namuose, vėliau išvykę mokintis Europoje esnačiuose universitetuose, grįžę jau nebegalėdavo apseiti be knygų. Todėl iš pradžių veikusi tik viena spaustuvė neturėjo konkurencijos, bet praėjus trisdešimčiai metų nuo „Katekizmo“ išleidimo, situacija pasikeitė. Vilniuje net išsiplėtojo nesutarimai tarp kitatikių, kurie naudojo spausdintą žodį. Todėl XVIa. pabaigoje buvo pasiekti labai geri rezultatai. Vilniuje spausdino daugiau nei pusę visų knygų, kurios buvo skirtos visai Lietuvai.

Trumpai apie laikračių atsiradimą

Pirmuoju pasaulio laikraščiu laiko Johanno Carolus’o Relation aller Fürnemmen und gedenckwürdigen Historien, kuris buvo išleistas 1605. Lietuvoje pirmieji laikraščiai pasirodė XVII a. pabaigoje - XVIII a. Bet pačiu pirmuoju lietuvišku periodiniu leidiniu formaliai laikomas (iki šiol dar nesurastas ir žinomas tik pagal aprašus) žurnalo pobūdžio spaudinys „Nusidavimas Dievo karalystėje”, leistas Tilžėje. Vėliau visi žinome, kad buvo karai, caro valdžia, kuri draudė lietuvišką spaudą, įvairūs judėjimai už Lietuvišką žodį, tačiau grįškime į mūsų laikus. Šiuo metu Lietuvoje yra leidžiami: apie 16 dienraščių, apie 7 laikraščius pasirodančius 2 – 4 kartus per savaitę, apie 21 savaitraščių, apie 12 dvisavaitinių ir apie 12 mėnraščių. Taip pat nemažai žurnalų, įvairiausiomis temomis.

O situacija tokia..

Laikraščių ir knygų vis daugėjo, jų perkamumas, naudojimas ir skatymas augo augo iki tol kol.... Beveik viskas persikėlė į internetą.  Pirmuosius laikraščius internete, jau galima rasti nuo 1997, ir tai buvo „Studijų aidai“ – KTU laikraštis, „Lietuvos rytas“ – nacionalinis dienraštis, ir  „Druskonis“ – Druskininkų savaitraštis. Kas metais internetinių laikraščių daugėjo, ir dabar jų yra apie 104.

Ar  gali „vienišas“ laikraštis gyvuoti tik internete?

Pasaulį drebina vienas po kito laikračių bankrotai. Jungtinėse Amerikos Valstijose bankrutavo apie 40 dienraščių ir savaitraščių, Prancūzijoje vienas seniausių laikraščių taip pat užsidarė, nes persikėlė į internetą, Vokietijoje garsiam leidiniui taip pat skelbiamas bankrotas, nors jo tiražų skaičius prilygsta Lietuvių žurnalui „žmonės“. Užsienyje yra ir dar daugiau pavyzdžių, tačiau ir Lietuvoje situacija ne geresnė. Tokią situaciją lemia mažėjantys leidinių tiražai ir apkarpyti reklamos biudžetai spaudoje.

Apie tai, kad internetas pralenks laikraščius, jau kalbama seniai.  Tapo įprasta, kad kitose šalyse kiekvieną dieną atleidžiami žurnalistai, nors Lietuvoje to dar nėra, bet viskas pamažu juda į blogąją pusę. Sunkiausia bus išsilaikyti regioniniams laikraščiams, kadangi jie turės stengtis vis labiau savo turiniu patraukti skaitytoją.

Vieniems tai nauji langai, o kažkam uždarytos durys

Štai tokia dar viena inovacija Lietuvoje – laikraščiai internete. Iš pradžių džiaugėmės spausdinimo mašinomis, kurios suteikė galimybę skaityti, dabar džiaugiamės internetu, kuris palengvina mūsų kasdieninį gyvenimą. Ir jeigu ankščiau atsidarius leidyklai reikėdavo surasti gerą ir patyrusį žuranalistą, dabar didžiausiu uždaviniu iškyla rasti gerą programuotoją, kad internetinis puslapis patrauktų kuo daugiau žmonių.

Ir pabaigai, kam ryt pirkti ir skaityti laikraštį su pasenusiomis naujienomis, kai šiandien internete jau perskaičiau visas naujas žinias?