Skaitmeninė televizija - kas apie ją nutylima?

Neseniai praūžusi banga  - Lietuvoje įvesta skaitmeninė antžeminė televizija, pakeitusi analoginę. Daug žmonių buvo priversti „pratuštinti kišenes“ tam, kad toliau galėtų matyti televiziją, sekti naujienas. Įvedus skaitmeninę televiziją, daug kam teko įsigyti tam skirtą TV priedėlį, tačiau jei televizoriuje yra įmontuotas MPEG-4 dekoderis ir DVB-T imtuvas – priedėlio pirkti nereikėjo. Tačiau šis dekoderis ir imtuvas dažniausiai yra įdiegti tik naujuose televizoriuose. Taigi, žmonės priversti įsigyti arba TV priedėlį arba naują televizorių.

Apie skaitmeninę televiziją dabar visur kalbama tik teigiamai, kad puiku, jog matome visus norimus kanalus ir mėgaujames puikiu vaizdu. Tačiau ar iš tikrųjų viskas yra taip gerai ir puiku? Ne. Liūdna žinia tiems, kurie investavo didelius pinigus į naujų televizorių ar priedėlių pirkimą ir tikėjosi jog ši investicija bus ilgalaikė. Daug pažadų, kurie ir liko tik pažadais (puikus skaitmeninis televizinis signalas, didelės raiškos vaizdas, erdvinis garsas, plačiaekranis vaizdo formatas, elektroninis programų gidas, galimybė pasirinkti garso kalbą) daužo žmonių pasitikėjimą, tai liko tik galimybės, laukimas ir tikėjimas, kad galbūt tai dar bus įvykdyta. Tačiau, šiais inovacijų laikais labai dideliu greičiu plinta naujovės, taigi ir televizinė technika, televizinio signalo sklaidos būdai yra tobulinami ir diegiami labai sparčiai, todėl jau po keleto metų galime tikėtis jog teks vėl ieškotis naujų televizorių ar jų priedėlių.

Kuo dar skaitmeninė televizija neatitinka savo standartų?  Viena iš problemų yra transliuojamo vaizdo formatas. Analoginė televizija buvo transliuojama 3:4 formatu, skaitmeninės televizijos imtuvai turi 16:9 formato ekranus, jie yra labiau plačiaekraniai, tačiau Lietuvoje daugelis kanalų yra tebetransliuojami 3:4 formatu, kuriuo žiūrint televizoriaus kairėje ir dešinėje pusėje matome juodas juostas, todėl norėdamas matyti plačiau, žiūrovas turi keisti vaizdo formatą. Televizoriaus techninės savybės leidžia tai padaryti, tačiau automatikai yra iškraipoma vaizdo geometrija.  Dar viena problema, tai elektroninio programų vedlio nebuvimas. Jis dabar yra tik keliuose kanaluose. Jo dėka žmonės galėtų užsiprogramuoti televizorių, kad jis įsijungtų arba įrašytų norimas programas.

Visi manome, kad skaitmeninės televizijos įjungimas padės matyti daugiau programų, ir viliames, kad kuo daugiau nemokamų, tačiau jau ankstesnių vyriausybių patvirtintose televizijos vystymosi programose  buvo numatyta galimybė  palikti tik kelis nemokamus kanalus. Be to, Lietuvoje šiuo metu parduodami televizoriai nėra tokie, kokius parduoda Europos rinka – juose nėra specialios programinės CI+ įrangos, kuri vis labiau įsigali, taigi, nesame užtikrinti kad ateityje mūsų televizoriai veiks su bet kokia dekodavimo kortele ir įrenginiu. Tai ne vienintelė priežastis, dėl kurios gali reikti pirkti vėl naujus televizorius: Europoje jau diegiamas naujas skaitmeninės televizijos transliavimo būdas – DVB – T2. Didžiojoje Britanijoje naudoti pradėtas DVB-T2 paplito Skandinavijos šalyse, Rusijoje, Ukrainoje ir netgi Afrikos šalyse. Jį diegti pradėjusiose šalyse prie šio standarto planuojama pereiti laipsniškai, per 3-4 metus. „DVB-T2 standartas yra kelias, kuriuo pasuko pasaulis ir manau, kad jis taip pat bus imtas diegti ir Lietuvoje - jei žinoma bus norima palepinti žiūrovą iš tikrųjų kokybišku vaizdu.Tačiau tuomet vartotojams vėlgi reikės pirkti naujus televizorius arba priedėlius prie dabartinių televizorių.“- sako „Šiaulių tauro televizoriai“ generalinis direktoriaus Rimantas Žukauskas.

Taigi, skaitmeninė televizija, kaip ir visos kitos įrangos, programos ir t.t – tobulėja, tad mes niekada nesame užtikrinti savo pirkinių naudojimo ilgumu, kiekybe ir kokybe, todėl visad reikia atsižvelgti į būtinybę – ar tai tikrai būtinas pirkinys.